Basics of lexicology in the tractate "Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift" (1706) by Jokūbas Perkūnas

Straipsnyje tiriamas Jokūbo Perkūno traktatas „Wohlgegrundetes Bedenken tiber die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift“ (1706) kaip lingvistinės minties leksikologijos srityje šaltinis. Perkūnas, analizuodamas Ezopo pasakėčių (1706) vertėjo gebėjimą praktiškai taikyti Michaelio Murlino traktate „Principium primarium in lingva Lithvanica“ (1706) deklaruotus kalbos vartojimo ir norminimo principus, daugiausia dėmesio skyrė leksikai. Perkūno tyrimas labiau rėmėsi praktiniu (empiriniu) lygmeniu - kalbos duomenų rinkimu, vertinimu ir teikimu, o ne teoriniais apibendrinimais ir griežtų sprendimų priėmimu. Nors teoriniam leksikos normų svarstymui Perkūnas skyrė mažiau dėmesio negu Morlinas, tačiau taisomi ir komentuojami Ezopo pasakėčių žodžiai bei žodžių junginiai rodo, kaip jis suvokė klausimus, kuriuos tiria leksikologija (daugiareikšmiškumas, homografai, sinonimija, leksinis ir gramatinis junglumas, skoliniai, frazeologija). Siūlydamas variantą, Perkūnas rėmėsi tiek kiekybiniu kriterijumi - labiau paplitusia vartosena, tiek kokybiniu - sąvokas geriausiai atitinkančia raiška.The tractate of Jokūbas Perkūnas "Wohlgegriindetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift" (1706) is analysed as a source of linguistic idea in lexicology in this article. While analysing the skills of the translator of the Aesop's fables "Die Fabuln Aesopi" (1706) to practically apply the principles of language use and standardization declared in Die Fabeln Aesopi Michaeli Mōrlin's tractate "Principium primarium in lingva Lithvanica" (1706) Jokūbas Perkūnas paid great attention to lexis. The research of Perkūnas referred to practical (empirical) level, i.e. the collection of linguistic data, its evaluation and presentation as opposed to theoretical generalisations and rigid decision making. Even though Perkūnas paid less attention to theoretical consideration of lexis norms than Morlin, however, the corrected and commented words and word junctions of Aesop's fables demonstrate the way he perceived issues which are analysed by lexicology (polysemy, homographs, synonymy, lexical and grammatical valency, loan words and phraseology). By offering his variant Perkūnas referred to both: quantitative criterion i.e. more widely spread usage and qualitative criterion, i.e. best notional expression